Temos Archyvai: Įvykę renginiai

Išvyka pas ūkininką Gediminą Ališauską

Gediminas Ališauskas – išgirdus šią pavardę, visų pirmą sakoma: „Žmogus, sukūręs savo protėvių žemėje nuostabią 4 ha  gamtos oazę. Tik vėliau prisimenama, kad tai ūkininkas dirbantis virš 1000 ha. žemės.

[svgallery name=”2011 06 Pas Alisauska”]

Birželio 8 dieną Žeimelio vidurinės mokyklos 7 klasės mokiniai, pagal iš anksto numatytą veiklos kryptį „2011- veterinarijos gydytojo metai“ lankėsi pas ūkininką G. Ališauską. Ūkininko pagrindinė veiklos kryptis yra augalininkystė. Tačiau ūkyje auginamos ir kiaulės. Ūkininkas turi įsigijęs naujausią pašarų ruošimo ir kiaulių auginimo techniką. Pasak Gedimino „Kiaules auginti šiuo metu labai neapsimoka. Todėl kiaulių ūkis yra sumažintas iki minimumo. Auginama tik savoms reikmėms…“ Pastaruoju metu kiaulių aplankyti, dėl Lietuvoje siautėjančios ligos, nepavyko. Bet tai mokiniams nesutrukdė grožėtis Gedimino Ališausko sukurtu muziejumi po atviru dangumi, rankomis paliesti senąjį arklą, akėčias, arklio traukiamus žemės dirbimo padargus ir  įsėsti į patį naujausią traktorių, susipažinti su pakrovėjo galimybėmis, kurios gali pakilti į 7 metrų aukštį. Įspūdingoje akmenų karalijoje vaikai ieškojo dviejų vienodų akmenų, tačiau ūkininkas įspėjo „Jų čia yra virš 3 tūkstančių – bus sunkoka“. Pačiame sodybos centre iškaltas akmeninis ratas, tai sodybos simbolis bylojantis nesibaigiančią gyvenimo tėkmę, senolių, tėvų ir dabarties didžiulę meilę žemės ūkiui. O ūkininkas nesiliovė stebinti svečių. Jis iš savo arbatų sodo vaikams pateikė trijų rūšių mišinių arbatų: 1. Juozažolės, Raudonėlio, Šalavijo. 2. Krūmininės perilės, Šeivamedžio žiedo, Medetkos. 3. Mėtos, Melisos, Čiobrelių. Pastaroji, dėl ypatingo kvapo jaunimui labai patiko. Tad tą pusdienį mokiniai pailsino kūną ir sielą. Pakruojo rajono VMVT ūkininkui Gediminui Ališauskui padėkojo už nuoširdumą, vaišingumą, meilę žemės ūkiui bei švietėjišką darbą jaunimo tarpę ir įteikė padėkos raštą.

Kęstutis Valentinavičius.

Žeimelio senjorai keliauja

Ankstyvą gražų birželio 17 d. rytą Žeimelio bendruomenės senjorai prie liuteronų bažnyčios susirinko pirmai išvykai. Dvidešimt senjorų su pakilia nuotaika susėdom į pasisamdytą autobusą. Geros kelionės palinkėjo atėjęs palydėti Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Pirmoji pažintinė stotelė buvo Žagarės žirgynas. Su žirgais supažindino jų globėjas ir žirginio sporto puoselėtojas V. Staškevičius. Puodų namelis, Barboros Žagarietės bažnytėlė ir Žvilgaičių piliakalnis paliko gerų prisiminimų.

[svgallery name=”2011 06 18 Senjorai keliauja”]

Pavažiavus 15 km, savo grožiu pasitiko Latvijos Tervitės parkas. Po parką bėgiojom kaip jauni, tikriausiai  nuo to jaunystės ir grožio eliksyro, kurio pavaišino Raganiukė iš amžinai verdančio katilo. Buvo nuostabu pamatyti, kaip iš medžio ir jo šakų be jokių priemonių tik žmogaus rankų prisilietimu sukurtos pasakų skulptūros. Tai garsios latvių rašytojos vaikams pasakų personažai. Aplankėm ir namą, kuriame vaikų rašytoja Anna Brigadere prieš daugiau, kaip 100 metų rašė.

Užėjęs lietus nesugadino nuotaikos. Buvo smagu. Už išvyką autobusu visi padėkojome klubo įkūrėjai V. Paliliūnienei.  Jau planuojame ir kitą kelionę.

Zita Čeponienė.

Veterinarijos gydytojas mokykloje

„Neliesk manęs, mylėk mane, rūpinkis manimi“. Tokie žodžiai užrašyti ant atmintinės pagamintos Žeimelio bendruomenės dėka,  pasiekė 157 šventės dalyvius.

Balandžio 28 diena Žeimelio vidurinėje mokykloje buvo išskirtinė. Išskirtinė tuo, kad į mokyklą su šventine nuotaika atvyko gausus veterinarijos gydytojų būrys: Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Valentina Svečiulienė, Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr.specialistė – maisto produktų inspektorė Ramutė Galčiuvienė, privatūs veterinarijos gydytojai Rolandas Niekis, Dainius Šlamis, Kęstutis Valentinavičius.

[svgallery name=”2011 04 28 Veterinarijos gydytojas mokykloje”]

Veterinaras – rašomas iš Didžiosios raidės, taip būtų galima pasakyti apie Pakruojo VMVT viršininkės Valentinos Svečiulienės  veterinarijos gydytojų apsilankymo tikslą mokykloje. Tai kilni profesija, reikalaujanti ypatingų žinių, noro ir pašaukimo. Veterinaro darbas sukantis gyvenimo ratą „Nuo lauko iki stalo“ gana sudėtingas, todėl jame triūsia  gausus specialistų būrys. Tai gydytojai atsakingi už gyvulio sveikatingumą ir gydytojai atsakingi už maisto kontrolę. Vienas iš jų, tai veterinarijos gydytoja Ramutė Galčiuvienė. Ji kontroliuoja maisto kokybės reikalavimų vykdymą.

Po klausimo ar turite namuose savo augintinį, salėje pakilo rankų „miškas“. Mūsų vaikai – tai mūsų gyvenimo atspindys. Jie visada pamato ir pastebi tą,  pro ką praeina aukštai iškelta galva. Jų mažose širdutėse visada atsiranda vietos meilei gyvam, švelniam augintiniui, jų mažos rankutės apgaubia globa visus kelyje sutiktus, surastus gyvūnėlius. Mūsų šiandieninėje gyvenimo rutinoje mielas namų augintinis ne retai tampa pirmuoju mūsų vaikų užtarėju at net guodėju. Todėl tikrai nebuvo lengva veterinarijos gydytojui Kęstučiui Valentinavičiui pasakyti, kad kai kada nereikia liesti pamesto ar užmiršto gyvūnėlio. Tokie gyvūnėliai randa savo gyvenimą, savo likimą, o susirgę – veterinarą. Apie tokią dieną, pilną ligoniukų  vaikams papasakojo  veterinarijos gydytojas Rolandas Niekis. Pasak gydytojo, tai sudėtingas procesas tiksliai diagnozuoti ir gydyti, kai mažasis pacientas kalba savo kalba. Kur išmokti gyvūnų kalbos subtilybių, vaikams paaiškino renginyje dalyvaujantis ką tik baigęs mokslus jaunas veterinarijos gydytojas Dainius Šlamis. Ir kaip buvo smagu matyti salėje ranką, kuri reiškė, kad ateityje ši ranka gydys gyvūnėlius. O gal, po renginio atsiras ir daugiau mokinių, siejančių savo ateitį su veterinarija.

Veterinarijos gydytojų šventinė viešnagė mokykloje baigėsi Žeimelio seniūnijos nupirktais saldainiais: kregždutėmis, karvutėmis, voveraitėmis, žąsies kojelėmis ir reto skonio, pačios Pakruojo rajono VMVT viršininkės Valentinos Svečiulienės iškeptu pyrago valgymu.

Tad su veterinarijos gydytojo metais, gerbiami veterinarijos gydytojai.

Kęstutis Valentinavičius.

Švaros akcija DAROM-2011 Žeimelyje

Balandžio 16 dieną Žeimelio bendruomenės centras organizavo akciją  DAROM-2011. Kad švarinimosi diena, kuo efektingiau pateisintų lūkesčius Žeimelio bendruomenės centro tarybos nariai pasiskirstė Žeimelio miestelį gatvėmis, kvietė visus asmeniškai, pakalbino tos gatvės ūkininkus, kad pagelbėtų su transportu.

[svgallery name=”2011 04 Darom akcija”]

Nors liko griūvančių pastatų neišvalytų, kurie kaip magnetas traukia šiukšles, švarinimosi diena pavyko. Žeimeliečiai dėkingi ūkininkams Kiūdeliui Vytautui, Vidmantui Songailai, bei Valdui Jankauskui, kurie atsitraukė nuo pavasarinių darbų ir pagelbėjo transportu.

Reiškiu Didelę padėką visiems žeimeliečiams, mokiniams prisidėjusiems prie švaros dienos. Ačiū.

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Ir Žeimelio stiklas tapo spalvotas

Balandžio 9 dieną Žeimelio bendruomenės centras pasikvietė Žeimelio vidurinės mokyklos mokytoją – dailininką Saulių Zapalskį į renginį, kuriame buvo piešiama ant stiklo. Jau taip atsitiko, kad tą dieną Žeimelyje lankėsi ir Sauliaus Zapalskio draugai – tai menininkai Daiva Skrupskelytė ir Voldemaras Barakauskas. Tad susirinkusiems mažiems ir dideliems „dailininkams“  buvo kas ne tik parodo,  bet ir papasakoja apie tai, kaip stiklo ąsotis, puodelis ar dužena tampa namų interjero neįtikėtina puošmena ar dovana.

[svgallery name=”2011 04 16 Stiklas”]

Visų nuostabai mažieji renginio dalyviai pranoko visų lūkesčius. Beata Kazakevičiūtė be jokio specialaus pasiruošimo ant stiklo skraidino savo nuostabius drugelius. Gabrielės Dovidonytės žuvytės – neatskirsi, tarsi akvariume plaukioja, linksmai vinguriuodamos po tikrąją jūrą, o Robertos Bitaitytės stiklo butelys, pražydo tikra vasara. Gera ir šilta bus ten sėdėti namų „Džinui“. Neringos Valentinavičiūtės vitražas kabės ant lango virš tėvelio kompiuterio. Pasak dailininko Voldemaro Barakausko vaikai nuo gimimo turi savo spalvas ir savo sampratą į juos supantį pasaulį. Jie mūsų tikrieji menininkai. O mes, suaugusieji, gadiname tą subtilią spalvų gamą, jiems peršame savo neaiškias spalvas.

Žinoma, per keletą valandų ir Žeimelio bendruomenės „asai“ tapo tikrais menininkais. Surikiuotas mini parodėlėje išmargintas stiklas pradžiugino visus susirinkusius meno žinovus. Žeimelyje kalbama, kad tai užkrečiama. Tad sekantį kartą mes piešime ant šilko.