Veterinarijos gydytojas mokykloje

„Neliesk manęs, mylėk mane, rūpinkis manimi“. Tokie žodžiai užrašyti ant atmintinės pagamintos Žeimelio bendruomenės dėka,  pasiekė 157 šventės dalyvius.

Balandžio 28 diena Žeimelio vidurinėje mokykloje buvo išskirtinė. Išskirtinė tuo, kad į mokyklą su šventine nuotaika atvyko gausus veterinarijos gydytojų būrys: Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Valentina Svečiulienė, Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr.specialistė – maisto produktų inspektorė Ramutė Galčiuvienė, privatūs veterinarijos gydytojai Rolandas Niekis, Dainius Šlamis, Kęstutis Valentinavičius.

[svgallery name=”2011 04 28 Veterinarijos gydytojas mokykloje”]

Veterinaras – rašomas iš Didžiosios raidės, taip būtų galima pasakyti apie Pakruojo VMVT viršininkės Valentinos Svečiulienės  veterinarijos gydytojų apsilankymo tikslą mokykloje. Tai kilni profesija, reikalaujanti ypatingų žinių, noro ir pašaukimo. Veterinaro darbas sukantis gyvenimo ratą „Nuo lauko iki stalo“ gana sudėtingas, todėl jame triūsia  gausus specialistų būrys. Tai gydytojai atsakingi už gyvulio sveikatingumą ir gydytojai atsakingi už maisto kontrolę. Vienas iš jų, tai veterinarijos gydytoja Ramutė Galčiuvienė. Ji kontroliuoja maisto kokybės reikalavimų vykdymą.

Po klausimo ar turite namuose savo augintinį, salėje pakilo rankų „miškas“. Mūsų vaikai – tai mūsų gyvenimo atspindys. Jie visada pamato ir pastebi tą,  pro ką praeina aukštai iškelta galva. Jų mažose širdutėse visada atsiranda vietos meilei gyvam, švelniam augintiniui, jų mažos rankutės apgaubia globa visus kelyje sutiktus, surastus gyvūnėlius. Mūsų šiandieninėje gyvenimo rutinoje mielas namų augintinis ne retai tampa pirmuoju mūsų vaikų užtarėju at net guodėju. Todėl tikrai nebuvo lengva veterinarijos gydytojui Kęstučiui Valentinavičiui pasakyti, kad kai kada nereikia liesti pamesto ar užmiršto gyvūnėlio. Tokie gyvūnėliai randa savo gyvenimą, savo likimą, o susirgę – veterinarą. Apie tokią dieną, pilną ligoniukų  vaikams papasakojo  veterinarijos gydytojas Rolandas Niekis. Pasak gydytojo, tai sudėtingas procesas tiksliai diagnozuoti ir gydyti, kai mažasis pacientas kalba savo kalba. Kur išmokti gyvūnų kalbos subtilybių, vaikams paaiškino renginyje dalyvaujantis ką tik baigęs mokslus jaunas veterinarijos gydytojas Dainius Šlamis. Ir kaip buvo smagu matyti salėje ranką, kuri reiškė, kad ateityje ši ranka gydys gyvūnėlius. O gal, po renginio atsiras ir daugiau mokinių, siejančių savo ateitį su veterinarija.

Veterinarijos gydytojų šventinė viešnagė mokykloje baigėsi Žeimelio seniūnijos nupirktais saldainiais: kregždutėmis, karvutėmis, voveraitėmis, žąsies kojelėmis ir reto skonio, pačios Pakruojo rajono VMVT viršininkės Valentinos Svečiulienės iškeptu pyrago valgymu.

Tad su veterinarijos gydytojo metais, gerbiami veterinarijos gydytojai.

Kęstutis Valentinavičius.

Švaros akcija DAROM-2011 Žeimelyje

Balandžio 16 dieną Žeimelio bendruomenės centras organizavo akciją  DAROM-2011. Kad švarinimosi diena, kuo efektingiau pateisintų lūkesčius Žeimelio bendruomenės centro tarybos nariai pasiskirstė Žeimelio miestelį gatvėmis, kvietė visus asmeniškai, pakalbino tos gatvės ūkininkus, kad pagelbėtų su transportu.

[svgallery name=”2011 04 Darom akcija”]

Nors liko griūvančių pastatų neišvalytų, kurie kaip magnetas traukia šiukšles, švarinimosi diena pavyko. Žeimeliečiai dėkingi ūkininkams Kiūdeliui Vytautui, Vidmantui Songailai, bei Valdui Jankauskui, kurie atsitraukė nuo pavasarinių darbų ir pagelbėjo transportu.

Reiškiu Didelę padėką visiems žeimeliečiams, mokiniams prisidėjusiems prie švaros dienos. Ačiū.

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Ir Žeimelio stiklas tapo spalvotas

Balandžio 9 dieną Žeimelio bendruomenės centras pasikvietė Žeimelio vidurinės mokyklos mokytoją – dailininką Saulių Zapalskį į renginį, kuriame buvo piešiama ant stiklo. Jau taip atsitiko, kad tą dieną Žeimelyje lankėsi ir Sauliaus Zapalskio draugai – tai menininkai Daiva Skrupskelytė ir Voldemaras Barakauskas. Tad susirinkusiems mažiems ir dideliems „dailininkams“  buvo kas ne tik parodo,  bet ir papasakoja apie tai, kaip stiklo ąsotis, puodelis ar dužena tampa namų interjero neįtikėtina puošmena ar dovana.

[svgallery name=”2011 04 16 Stiklas”]

Visų nuostabai mažieji renginio dalyviai pranoko visų lūkesčius. Beata Kazakevičiūtė be jokio specialaus pasiruošimo ant stiklo skraidino savo nuostabius drugelius. Gabrielės Dovidonytės žuvytės – neatskirsi, tarsi akvariume plaukioja, linksmai vinguriuodamos po tikrąją jūrą, o Robertos Bitaitytės stiklo butelys, pražydo tikra vasara. Gera ir šilta bus ten sėdėti namų „Džinui“. Neringos Valentinavičiūtės vitražas kabės ant lango virš tėvelio kompiuterio. Pasak dailininko Voldemaro Barakausko vaikai nuo gimimo turi savo spalvas ir savo sampratą į juos supantį pasaulį. Jie mūsų tikrieji menininkai. O mes, suaugusieji, gadiname tą subtilią spalvų gamą, jiems peršame savo neaiškias spalvas.

Žinoma, per keletą valandų ir Žeimelio bendruomenės „asai“ tapo tikrais menininkais. Surikiuotas mini parodėlėje išmargintas stiklas pradžiugino visus susirinkusius meno žinovus. Žeimelyje kalbama, kad tai užkrečiama. Tad sekantį kartą mes piešime ant šilko.

Iš mokyklos gyvenimo. Įsisaviname civilinės saugos pagrindus

Šiuolaikinis žmogus, nors ir susipažinęs su įvairiausiais mokslo atradimais, veiksmais, įsisavinęs informaciją, nėra apsaugotas nuo gamtos katastrofų, avarijų, gaisrų bei savo sukurtų atominių ginklų. Kiekvienas žmogus privalo aktyviai dalyvauti civilinės saugos veiksmuose ir nepasimesti kilus ekstremalioms situacijoms.

[svgallery name=”2011 04 Is Mokyklos gyvenimo”]

Mes, Žeimelio vidurinės mokyklos 11 klasės mokiniai, žmogaus saugos mokomės nuo 5 klasės. Norėdami plačiau susipažinti su Pakruojo rajono žmogaus saugos institucijų veikla, š.m balandžio 4 d. apsilankėme Pakruojo r. Policijos komisariate ir Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pakruojo r. Policijos komisariate mus maloniai priėmė Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis, kuris supažindino su policininko darbo ypatybėmis, pademonstravo pateiktis apie Lietuvos policijos mokyklą ir aukštąsias mokyklas, kuriose galima įgyti aukštąjį išsilavinimą. Mokiniai domėjosi stojimo ir  mokymosi sąlygomis. Budinčiojoje policijos dalyje buvome supažindinti su Linkuvos ir Pakruojo miestų stebėjimo funkcijomis, apžiūrėjome nusikaltėlių kameras. Nei vienam nekilo noras ten pabuvoti. Policijos stovėjimo aikštelėje prevencijos skyriaus viršininkas pademonstravo policijos automobilių įrangą ir jos galimybes.

Susitikime dalyvavo Kriminalinių tyrimų biuro tyrėjas Alfredas Martūzas, kuris papasakojo apie kriminalisto profesiją, pademonstravo kaip išryškinami pirštų atspaudai, atsakė į visus mus dominančius klausimus.

Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje skyrininkas Darius Karklis supažindino mus su gaisrininko profesija, pademonstravo priešgaisrinę techniką, aprodė budėtojų darbo ir gyvenimo sąlygas. Sužinojome, kokios baudos gresia asmenims už melagingus pranešimus.

Dėkojame Policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistams už turiningai praleistą laiką, suteiktą informaciją. Supratome, kad blogiausia, kai vyksta baisūs negrįžtami dalykai, kurių aukomis gali tapti ir visai nekalti žmonės, reikia atkreipti dėmesį ne tik į save, bet ir į aplinkinius.

Žeimelio vidurinės Mokyklos 11 klasės mokinės Eglė Beinoraitė ir Aurelija Lekavičiūtė.

Žeimelio senjorus suviliojo dekupažas

Tą pirmą kartą, kai Žeimelio bendruomenės „Senjorų klubas“ organizavo dekupažo mokymą, labai pergyvenau, kad negalėsiu jame dalyvauti. Dar labiau parūpo, kai po užsiėmimo dalyvės papasakojo, kad buvo labai įdomu ir naudinga. Kas tas dekupažas ir kaip tai yra daroma, parūpo ne tik man, bet ir daugeliui žeimeliečių. Kad tas brangus užsiėmimas užima daug laiko, jau žinojome, taip pat žinojome, kad kai kas Žeimelyje su tuo sunkiu ir kruopščiu darbu jau susipažinęs. Tad smalsumas nugalėjo. Mes paprašėme Genutės Virbalinės ( Žeimelio seniūnijos socialinės darbuotojos) kad nupirktų reikiamų mokymo priemonių ir  dar kartą  paaukotų savo brangaus laiko dekupažo mokymams.

[svgallery name=”2011 03 Zeimelio dekupazas”]

Kovo 18 dieną, nuo pat ankstyvo penktadienio ryto Žeimelio „blusų turgelyje“ senjorų klubo narės kilnojo ir rinkosi sendaikčius, kuriuos, įsigijus už vieną litą, būtų galima restauruoti  ir paversti širdžiai mielu daikteliu. Vakarop, po darbo, pasisemti žinių  į Žeimelio seniūniją susirinko 15 žmonių. Kadangi salė buvo užimta, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė užleido didesnį kabinetą.  Vizma Uozuolienė ir Aina Feldmanienė  atskubėjo jau į antrą užsiėmimą, tad jos  jau iš namų turėjo pasiruošusios ruošinukus. Buvo įdomu žiūrėti, kaip Audrutė Jarašiūnienė susikaupusi gražina savo užrašų knygelę, kaip Jūratė Lukošiūnienė  ant medinės rudos lėkštutės tupdo gelsvą katiną… Savu darbu ne labai džiaugiaus, tačiau su kokiu baltu pavydu  žiūrėjau, kaip Emilijos Bumblienės nusipirkti seni apšiurę padėklai tapo gražiais suvenyrais. Moteris džiaugėsi, kad jos gelsvos saulėgrąžos ant dangaus spalvos padėkliuko  bus dovana  ypatingai progai. Bendruomenės fotografė Larisa Kazakevičiene su dukryte Beata karpė drugelius ir dėliojo ant mažos skrynutės. Drugeliai saugos Beatos „brangenybes“. Vizma Uozuolienė savo beąsiam uzbonui skyrė daugiausiai laiko. Jis iš rudo ir pasenusio tapo šviesiai mėlynu, pasipuošęs didžiulėmis rožėmis. Manau, kad toks uzbonas papuoštų kiekvieno namus. Pūpsotų sau kampe, o į jį įmerktos pirmos pavasario gėlės… Tokią puošmeną norėčiau turėti namuose ir aš.

Tą dieną visi karpėm, dažėm, lipdėm. Klijai ir lakas ėjo iš rankų į rankas… Tik kartais paklausdavom Genutės Virbalinės patarimo, kaip elgtis su viena ar kita medžiaga. Kai mūsų darbai ėjo į pabaigą, atsipūtėme ir tyliai uždainavome… Taip buvo gera širdžiai. Mūsų darbai buvo nupiešti, tačiau dvelkė artumu ir pavasario šiluma.

Kai Larisa Kazakevičienė pasiūlė nufotografuoti mūsų „suvenyrus“, ir aš pastačiau savo vazelę, kuri primins man apie tos dienos nepaprastus išgyvenimus, įspūdžius, spinduliuojančius paprastą šilumą ir jaukumą.

Žeimelio bendruomenės centro tarybos narė Zita Čeponienė.