Temos Archyvai: Įvykiai

Kaireliuose eksperimentinė ekspedicija

Gimnazijos renginiai, Įvykiai, Švietimo renginiai, , , , , , ,

Baigiantis ištuštėti, buvęs antras pagal dydį Žeimelio valsčiaus kaimas, keletui dienų atgijo. Čia ekspediciją surengė archeologas, Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius, habl. dr. Algirdas Girininkas. Eksperimentus atliko doktorantai: Gvidas Slah, Tomas Rimkus, bei bakalauro studijų studentai, Vilius Memgaudis ir Marius Mačiulaitis. Vyko akmens amžiaus įrankių gamybą, susitikimas su apylinkių gyventojais, grupei Žeimelio gimnazijos 3g. kl, gimnazistų, lankančių dailės užsiėmimus ir kraštotyros būrelį, buvo pravesta pamoka netradicinėje aplinkoje.

Rodyti miniatiūras

Kairelių kaimo istoriją Žeimelio valsčiaus monografijoje išsamiai aprašė kraštietė, žurnalistė, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė. Nuo seno Škiudų namai buvo laikomi savotišku kaimo kultūros centru: vykdavo arklių lenktynės, futbolo ir krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, grodavo orkestras.
Gyvendama Vilniuje kraštietė visą laiką jautė didžiulę trauką senelių sodybai. Mieli vaikystės prisiminimai, kvapnus obuolių skonis nuolat parvesdavo į šį kaimą. Praėjusiais metais įsigytoje sodyboje vasarą vyko garsios giminės susitikimas.
Atokų, ramų kampelį, ne tik pamilo jos vyras archeologas, Klaipėdos universiteto prof. habl. dr. Algirdas Girininkas, bet čia pasikvietė ir savo studentus.
Susitikimų su gyventojais ir moksleiviais tarpininke tapo Audronės mokslo draugė, Raimonda Gasperavičienė.
Vieną vakarą joniškietis, Klaipėdos universiteto doktorantas, Gvidas Slah pasakojo apie kelionę į savo tėvo gimtinę, esančią pietų Afrikoje, netoli Alžyro. Įdomiai ir išraiškingai Gvidas pateikė istoriją, kalbėjo apie berberų gentį, žmonių buitį, papročius, tardicijas, pasakojimą pagyvino fotografuotomis nuotraukomis.
Smagu, kad ne tik išklausėme įdomios paskaitos, pabendravome, atsigėrėme arbatos, bet ir gavome pakvietimą atvykti su grupe mokinių.
Dailės ir technologijų mokytoja Inga Strižigauskienė atsivežė 3g. kl. gimnazistus lankančius dailės pamokas, o aš – tos pačios klasės kraštotyrininkus.
Acheologai mūsų atvykimui ruošėsi iš anksto, sode ant stalelio išvydome daugybę daiktų, matytų tik muziejuose ir knygose. Tai jų pačių pagaminti akmens amžių menantys gaminiai iš titnago, kaulo, rago: gremžtukai, peiliai, kirvukai, žvejybos ir medžioklės reikmenys.
Doktorantas Gvidas pasakojo apie eksperimentinę archeologiją, supažindino su įrankių gamyba ir jų paskirtimi.
Tomas kalbėjo apie titnago paruošiamą skaldymui ir siuntė per rankas ką tik atskeltus gabalėlius.
Vilius ruošia bakalaurinį darbą apie molio dirbinių masės struktūrą. Jis demonstravo savo lipdinius ir pasakojo apie jų gamybos technologijas.
Profesorius Algirdas Girininkas supažindino su archeologo profesija, pasakojo su kokiais mokymo dalykais ji siejasi, kvietė pasirinkti šias studijas. Akmens amžiaus žinovas parodė iškastą duobę, kurioje iš beržo tošies lydo dervą, kaitina titnagą ir dega molio dirbinius.
Už sodybos driekiasi ką tik suarti laukai, pietų pusėje matosi kalvelė, tai buvusi seniausia Kairelių kaimo gyvenvietė, kurios liekanų dar ir šiandiena randama laukuose.
Moksleiviams didžiulį įspūdį paliko susitikimas su archeologais. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę rankoje palaikyti akmens amžių menančius įrankius, norintys bandė įskelti ugnį, įtempti lanką. Visi stebėjome Gvido pagamintos strėlės skrydį per sodą, klausėmės įdomių pasakojimų, ragavome sodybos šeimininkės vaišių.

Regina Noreikienė
Žeimelio gimnazijos, kraštotyros būrelio vadovė

Judėjimo savaitė

Ivairūs, Įvykę renginiai, Įvykiai, Naujienos, Renginiai, Švietimo renginiai, , ,

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija rugsėjo 21 – 27 dienomis skelbė akciją “Judėjimo savaitė”. Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenes kvietė ne tik į tradicinį bėgimą, bet ir pasiūlė naujovę – mankštą. Prie šios iniciatyvos prisijungė Žeimelio gimnazijos ir Žeimelio darželio – daugiafunkcinio centro „Ąžuoliukas“ bendruomenės.

Rodyti miniatiūras

Visą savaitę pradinių klasių mokiniai per ilgąją pertrauką šoko kartu su kūno kultūros mokytoja Egle Saudargaite, vyresnių klasių mokiniai judėjo šalia mokyklos esančioje krepšinio aikštelėje, ant lauko treniruoklių ar stadione. Trečiadienio rytą, pirmą pamoką abi bendruomenės buvo sukviestos rytinei mankštai į Žeimelio miestelio turgelio teritoriją. Judriąją mankštą rodoma mokytojos Eglės atliko nuo 3 metų mažylių iki senjorų, galėjo prisidėti visi norintys.
Pirmieji ketvirtadienio ryte į Žeimelio stadioną sugūžėjo darželio “Ąžuoliukas“ auklėtiniai, lydimi auklėtojų ir auklėtojų padėjėjų. Atlikę pramankštos pratimus kartu su gimnazijos mokytoja, mažieji suskirstyti į amžiaus grupes rikiavosi prie starto linijos. Vos tik gavę starto signalą mažieji greituoliai palaikomi atėjusių tėvelių, auklėtojų Elitos, Liudos, Daivos, Dianos, Daivutės, auklėtojų padėjėjų, l.e.p. direktorės Laimos skuodė link finišo. Visi finišavę gavo „Judėjimo savaitės“ diplomus. Visi norintys gimnazijos moksleiviai rinkosi bėgimui po pamokų. Mokinių būrys kas bėgdamas, kas eidamas įveikė jo amžiaus grupei skirtą atstumą. Gausiausiai dalyvavo 5 ir 1g klasių mokiniai. Savaitės renginius vainikavo pradinių klasių „Rudenėlio“ šventė – bėgimas Žeimelio pušynėlyje prie ežerėlio. Šį bėgimą padėjo organizuoti Žeimelio bendruomenės centras. Mokiniams buvo įteikti „Judėjimo savaitės“ diplomai, o užėmusiems prizines vietas projekto „Judam 2015” medaliai.

Kūno kultūros vyr. mokytoja Eglė Saudargaitė

Paribio miestelyje – prasminga šventė

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, , ,

Liepos 4 d. Žeimelyje vykusi vasaros šventė „Po Tėviškės beržais“, buvo skirta Žiemgalos krašto tyrinėtojo, pedagogo, kraštotyrininko, literato Juozo Šliavo 85–osioms gimimo metinėms.

J. Šliavo atminimo įamžinimo šventės dalyje dalyvavo Žiemgalos draugijos prezidentas doc. Dr. Stasys Tumėnas, J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šliavas su dukra.

Į šventės atidarymą atvyko seimo narys Vitalijus Gailius, jo patarėjas Gintaras Šurna, Pakruojo savivaldybės vicemeras Gediminas Grybė.

Rodyti miniatiūras

Prieš pietus sporto programos dalyviai rinkosi į Vienybės aikštę, o žeimeliečiai ir svečiai į šv. Petro ir šv. Povilo katalikų bažnyčią. Po šv. Mišių, koncertą bažnyčioje surengė Bardiškių filialo folkloro ansamblis „Beržulėlis“.

Iš bažnyčios eisena pasuko lik evangelikų liuteronų pastorato. Čia esančiame parkelyje Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir J. Šliavo sūnėnas Gintautas Šlevas pasodino atminimo berželį. Berželio sodinimo metu, mūsų krašto senolių dainas dainavo moterų etnografinis ansamblis „Beržutėlis“. Buvo priminta Žiemgalos krašto šviesuolio veikla, aplankytas kapas, miestelio centre parengtas proginis stendas, išleisti lankstinukai ir šventiniai ženkliukai.

Evangelikų liuteronų bažnyčioje šventinių pamaldų metu birbyne grojo svečias, Akmenės muzikos mokyklos mokytojas, Valdas Bogavičius.

Po pamaldų, miestelio centre, šalia Vienybės ąžuolo Žeimelio daugiafunkcio centro renginių organizatorės: Daiva Gasėnienė ir Dovilė Radavičienė pradėjo šventę.

Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tarė sveikinimo žodį ir išreiškė padėką šventės rėmėjams. Į susirinkusius kreipėsi seimo narys Vitalijus Gailius. Rajono atstovas, kraštietis Gediminas Grybė prisiminė mokytoją, kraštotyrininką J. Šliavą ir jo nuveiktus darbus. Vicemeras įteikė rajono savivaldybės padėka seniūnei, „Už krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, jų perteikimą jaunąją kartai, bendruomenės telkimą naujiems darbams“.

Šventinio koncerto metu skambėjo konkurso “Tramtatulis“ laureatės Emilijos Pukevičiūtės, dainos, pasakojimai ir nuotaikingi pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

Buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai.

Muziejuje „Žiemgala“ veikė tekstilinių etiudų paroda „Tekstilės spalvos laiko perspektyvoje“ ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio moksleivių nuotraukų paroda „Mūsų Žiemgala“.

Svečiai iš Rundalės (Latvija) atvyko su šokių kolektyvais.

Vakaro programoje džiugino pop muzikos grupė „DAR“, šventiniais saliutai ir diskoteka.

Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės iniciatyva, kas metai gražėja ne tik miestelis, bet keičiasi ir renginiai. Švenčių metu ne tik skamba muzika, aidi dainos, vyksta sportinės varžybos, bet ir abejose bažnyčiose vyksta šv. mišios ir pamaldos, atsigręžiama į krašto, baltų kultūros istoriją, prisimenami ir įamžinami čia gyvenę ir dirbę žymūs žmonės.

Regina Noreikienė

Žemės dieną kalbėta apie miškus ir saulę

Įvykę renginiai, Įvykiai, Renginiai, Švietimo renginiai, Žemės ūkio mokyklos renginiai, , , , ,

Minint Pasaulinę žemės dieną, Žeimelio žemės ūkio mokykloje kalbėjome apie miškus. Renginyje dalyvavo svečias, Linkuvos girininkijos girininko pavaduotojas, Algirdas Plakbarzdis.

Rodyti miniatiūras

 

Miškai – didžiausi žmonijai teikiami žemės turtai: žmonių išgyvenimo, pragyvenimo, meninių įkvėpimų šaltiniai, faunos namai, tylos ir ramybės oazė didžiulėje technologijų epochoje. Apie miškus sukurta daug įdomių pasakojimų, dainų, eilėraščių. Šiais metais minime poeto Antano Baranausko 180 – ąsias gimimo metines. Jis pirmasis prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius, jo sukurta meninė poema „Anykščių šilelis“ – savotiškas himnas miškui. Bibliotekoje buvo parengta paroda skirta „Pasaulinei žemės dienai“.
Tradicinį renginį, pranešimu apie žemės dieną, pradėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Primindama etnografinių regionų metus, mokytoja kalbėjo apie mūsų regiono miškus, mažuosius jų turtus, kurie suteikia žmonėms džiaugsmo ir sveikatos. Pasidalino vaikystės prisiminimais, apie pavasario laukimą, bendras talkas, savo vaikystės kaimo žmonių bendruomeniškumą.
Mokytoja kvietė visus mylėti gamtą, nešiukšlinti, susitvarkyti aplinką ir laukti tikrojo pavasario.
Su žemės diena pasveikino ir išsamų pranešimą pateikė svečias, Algirdas Plakbarzdis. Girininko pavaduotojas plačiai papasakojo apie mūsų miškų teritorijas, jų ribas, miškuose augančių medžių rūšis. Mūsų miškų teritorija turi net du saugomus draustinius: Glebavos genetinį uosio ir pedologinį dirvožemio, kuriuose galima rasti retų augalų ir gyvūnų. Kvietė tausoti miško turtus ir saugoti miškus nuo gaisrų.
Svečias daug pasakojo ne tik apie savo, bet ir kitų miškininkų darbus: želdynų sodinimus, jų priežiūrą, medžių kirtimą. Mokinai domėjosi miškininko profesija, pateikė klausimų. Sužinojo kokius dalykus labiausiai reikia stengtis mokytis norint tapti miškininkais.

Kalbos dienos minėjimas Žeimelio ŽŪM

Įvykę renginiai, Įvykiai, Renginiai, Švietimo renginiai, Žemės ūkio mokyklos renginiai, , ,

Kalba yra didis, tautos statytas paminklas (J. Jablonskis)

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mūsų gimtoji kalba yra unikali, viena iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų. Šiame, XXI amžiuje, gyvenantiems lietuviams tenka nemenkas uždavinys: ne tik nepasiklysti kitų kultūrų labirintuose, išvažiavus į kitas šalis, bet ir išsaugoti savo identitetą: kalbą, kultūrą, tradicijas.

Rodyti miniatiūras

Šiai ypatingai dienai paminėti mokykloje buvo skirta visa savaitė. Bibliotekoje vyko akcija Užrašyk gražiausią lietuvišką žodį. Moksleiviai, mokytojai ir mokyklos administracijos atstovai, jų manymu gražiausius žodžius talpino į tam skirtą dėžutę. Sudaryta komisija išrinko 25 gražiausius žodžius. Iš jų buvo kuriamas Gimtosios kalbos medis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25– osioms metinėms. Moksleivis Justas Grigaliūnas nupiešė ir iš spalvoto popieriaus iškirpo ąžuolą. Stasys Veruitis, Dovilė Vasiliauskaitė, Jūratė Minkevičiūtė, Viktorija Pučkoriūtė, Mantas Bakanauskas, Mindaugas Usonis, konsultuojant bibliotekininkei Reginai Noreikienei, medžio šakas pagyvino gražiausių žodžių lapais. Renginio metu juos perskaitė Justas Grigaliūnas, Stasys Veruitis ir Einaras Giniotis. Gimtosios kalbos medis papuošė biblioteką. Čia buvo parengtos dvi parodos:

Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu. Parodą paruošė Pakruojo J. Paukštelio vyresn. bibliotekininkė G. Juodytė. Viešnia parodą padovanojo mokyklai.

Gimtoji kalba – kaip motina, kaip saulė. Parodą paruošė mokyklos bibliotekininkė Regina Noreikienė.

Gimtajai kalbai paminėti skirta savaitė pralėkė labai greitai. Pirmadienį bibliotekoje visi norintys galėjo atlikti kalbos kultūros užduotis, kurias parengė lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė. Ne visi įveikė užduotis, tačiau galima pasidžiaugti Elvinos Poznanskytės žiniomis. Jai pasisekė geriausiai atlikti užduotis, ištaisyti netaisyklingus sakinius.

Antradienį matematikos informatikos mokytoja Ilona Bagdonavičienė informatikos pamokose kartu su mokiniais maketavo, rinko tekstą ir kelių pamokų prireikė sudėlioti gražų skirtuką, skirtą gimtosios kalbos dienai.

Trečiadienį lietuvių kalbos pamokose, kurias vedė lietuvių k. mokytoja A. Skučienė, vieni mokiniai rašė diktantą, kiti atliko 2015 m. Kalbos Kengūros užduotis. Diktante mažiausiai klaidų padarė Dovilė Vasiliauskaitė, o Kalbos Kengūros užduotis sėkmingiausiai atliko ir daugiausia taškų surinko Ineta Matuzaitė ir Evaldas Valentinavičius.

Šiuos prasmingus darbus apibendrino renginys, skirtas tarptautiniam gimtosios kalbos pamokų ciklui ir kalbininko Jono Jablonskio jubiliejiniams metams paminėti.

Mokyklos bibliotekininkė pristatė 2010 m. išleistą knygą Atsiminimai apie Joną Jablonskį (sudarė Giedrė Čepaitienė ir Lionė Lapinskienė), suteikė žodį viešniai, buvusiai žeimelietei, kraštotyrininkei, Pakruojo viešosios bibliotekos vyresniąjai bibliotekininkei Genei Juodytei. Viešnia skaitė pranešimą Kalbininkas Jonas Jablonskis ir jo ryšiai su Pakruojo kraštu, atskleidė įdomių detalių iš kalbininko gyvenimo. Bibliotekininkė kalbėjo ne tik apie J. Jablonskį, kitus žymius mūsų kraštiečius, bet ir apie savo profesijos kelio pasirinkimą, kraštotyrinę veiklą, ilgametį darbą bibliotekoje. Moksleiviams tai buvo pažintis su bibliotekininko profesija. Karjeros ugdymo komanda yra suplanavusi surengti dar ne vien susitikimą su kitų profesijų atstovais.

Mokiniai skaitė įvairių žymių žmonių mintis apie didį kalbininką.

Mokykloje vykusią gimtosios kalbos savaitę apibendrino ir įteikė apdovanojimus lietuvių k. mokytoja A. Skučienė.

Ar tauta gali gyvuoti be savo kalbos? Tikrai ne. Todėl puoselėkime savo gimtąją kalbą, išsaugokime ją ateinančioms kartoms ir stenkimės jos nepamiršti, kur bebūtumėm.

Lietuvių k. mokytoja A. Skučienė