Temos Archyvai: Įvykiai

Vasario 16-osios minėjimas Žeimelio žemės ūkio mokykloje

Įvykę renginiai, Įvykiai, Renginiai, Žemės ūkio mokyklos renginiai, , , ,

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą mūsų mokyklos bendruomenė paminėjo vasario 12d. Aktų salėje, nuskambėjus LR himnui, susirinkusiems darbuotojams, moksleiviams sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius, nemažą puokštę šiltų, gražių žodžių laisvės, bendrumo tema išsakė neformaliojo švietimo organizatorė, muzikos mokytoja Edita Dovidonienė.

Rodyti miniatiūras

Istorijos mokytoja Lina Ulinienė priminė istorinius įvykius, nulėmusius šios dienos svarbą Lietuvos žmonių gyvenime. Mokytoja pabrėžė nepriklausomybės,  politinio, ekonominio savarankiškumo vaidmenį. Pedagogė  priminė kitą artėjančią Lietuvos valstybinę datą – kovo 11-ąją, kuomet visa Lietuva pasitiks gražų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Ir viena ir kita žymi data suteikė progą Lietuvos piliečiams būti laisviems, tačiau laisvė tik prielaida savo šalyje išlikti kūrybingiems.
J. Jakšto, B. Brazdžiono eiles  laisvės, tėvynės tema skaitė Dovilė, Elvina, Jūratė, Justas. Mokiniams eiles parinko ir juos paruošė lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė. Muzikos mokytoja E. Dovidonienė parinko dainas ir paruošė mokinius. Milvyda padainavo dainą „Laisvė“  (žodžiai Justino Marcinkevičiaus). Mokytojai Editai  akomponuojant gitara Dobilė, Dovilė, Odeta, Ieva, Jūratė, Justas, Milvyda, Ineta ir Irūnas  padainavo dainą „Lietuva“ ( žodžiai J. Strielkūno).
Lietuvių kalbos mokytoja A. Skučienė pasidalino mintimis iš Valdovų rūmuose vykusios konferencijos „Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui artėjant“, supažindino su vykstančia akcija „Tėvynei ir sau“ ir kartu su dailės mokytoja Gitana Kokmaniene pakvietė renginio metu mokyklos vadovus, darbuotojus, mokinius nupinti Lietuvos tautos vienybę išreiškiančias apyrankes. Pinti trispalves apyrankes visi norintys galės ir bibliotekoje iki kovo 10 d. Šia akcija siekiama sutelkti Lietuvą, išreikšti tautos vienybę. Mokytoja priminė, kaip svarbu vertinti savo valstybę, žinoti jos istoriją, gerbti tai, ką turime, puoselėti tautiškumą.
Tikimės, kad valstybinių švenčių paminėjimai, ypač vasario 16-osios, nors maža dalele prisidės prie mūsų pačių ir mokinių pilietiškumo, atsakingumo ugdymo, taip pat kultūrinių vertybių puoselėjimo.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė

„Unt kasdiene i švėntine stalą“

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Renginiai, Švietimo renginiai, Žemės ūkio mokyklos renginiai, , , , ,

2015 – ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Ugdymo, kultūros ir kituose įstaigose visus metus vyks daug įvairių renginiai, kurių tikslas puoselėti savo regiono tradicijas, papročius, tarmę, kulinarinį paveldą.

Vasario 5 d. Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekoje vyko popietė skirta etnografinių regionų metams ir Duonos dienai „Unt kasdiene i šventine stala“.

Rodyti miniatiūras

Renginio metu stengėmės kalbėti kiekvienas savo regiono tarme, paminėjome šv. Agatos dieną, prisiminėme duonos istoriją, kepimo papročius, tradicijas, duonos reikšmę šeimos ir kalendorinėse šventės. Paragavome žiemgalos krašto kepėjos Janinos Vareikienės iškeptos naminės duonos ir pyrago, pasigardžiavome virėjų profesijos mokytojos Liucijos Rusinienės padaryta gira.

Renginyje dalyvavo viešnios: etnologė Auksė Noreikaitė, Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė, Žeimelio seniūnijos atstovės Sandra Ankėnaitė, Vitalija Beinorienė, bibliotekos skaitytoja, buvusi Žeimelio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja, Emilija Bumblienė.

Šv. Agatos duona turėjo stebuklingų galių, ji saugojo žmones nuo gaisrų, avarijų ir kitokių nelaimių. Apie šv. Agatą ir jos duoną, pasakojo tikybos mokytoja Vilma Plačakienė ir moksleivė Jurgita.

Su etnografinių regionų ypatumais, tautiniais drabužiais, gyvenamaisiais pastatais ir patiekalais, supažindino etnologė Auksė.

Ekonomikos mokytoja Zita Balčiūnienė pasidalino mintimis apie savo gimtąjį Suvalkijos regioną.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Skučienė kalbėjo apie duonos reikšmę kalendorinėse šventėse, o jos paruošti moksleiviai Elvina, Jūratė, Justas ir Vaidas skaitė Justino Marcinkevičiaus, bei mūsų kraštiečių Vilijos Narvydienės ir Karolinos Kazlauskienės eiles apie duoną.

Duonos istoriją nuo seniausių iki šiandieninių laikų, skaidrių pagalba, išsamiai pateikė virėjų profesijos mokytoja, maisto technologė Ligita Merkelienė.

Elvina ir Justas visiems priminė seną pasaką, „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Po nuotaikingos pasakos rimtai apie javų auginimą nuo sėjos iki kūlimo, kalbėjo biologijos mokytoja Regina Dainauskienė. Ji į renginį atsinešė ir įvairių javų pavyzdžių, kuriuos įdėmiai apžiūrinėjo moksleiviai.

Viešnia Janina papasakojo istoriją įkvėpusią kepti namuose duoną, be kurios nebeįsivaizduoja šiandieninio savo gyvenimo. Energinga moteris ilgus metus gyvenusi mieste, sugrįžo į tėviškę nuošaliame Daugalonių kaime, kuriame tik keletas sodybų ir nėra jokio kultūros židinio. Ji turi keletą bičiulių gretimuose kaimuose, džiaugiasi suradusi bendraminčių Pakruojyje, tarp kurių ir buvusi žeimelietė, poetė Karolina Kazlauskienė. Janina su savimi atsivežė ir Karolinos jai sukurtą eilėraštį.

Nuoširdi, pilna gerų emocijų ponia Janina. Jos iškepta duona tikra, kaip kaimo gyvenimas, suteikianti stiprybės, jėgų, mintimis sugražinanti į tėviškes.

Renginys užsitęsė, visų kantrybę bandė didžiulės lėkštės duonos gaminių, kuriuos norėjosi kuo greičiau paragauti. Nesuspėjome pažiūrėti filmuotos medžiagos, kurią ruošėsi pristatyti lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailienė. Supratome, kad ne tik auginant ir kepant, bet ir pagerbiant duoną reikia daug kantrybės, laiko ir meilės.

Man savo darbe norisi ieškoti įvairesnių renginių temų, formų, įjungti daugiau bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų mokytojų. Duona lydi žmogų nuo gimimo iki mirties, ji kartu su žmogumi buvo tremtyje, lageriuose, kalėjimuose, kasdienybėje ir šventėse, todėl yra verta didžiulės pagarbos. Trumpai priminiau duonos reikšmę šeimos šventėse ir papasakojau apie mūsų senolių tikėtus prietarus, kurie šiandiena kelia šypsenas. Dalyviams teko pasukti galvas norint įminti senovines mįsles.

Iš popietės visi ką nors išsinešė: širdį užplūdusius nostalgiškus prisiminimus, tikros kaimiškos duonos riekelę, prizą už įmintą mįslę ar į dvi valandas sutalpintą gerų emocijų rinkinį.

Regina Noreikienė

bibliotekininkė

Paminėtas pasaulinio garso mokslininkas

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Naujienos, Renginiai, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Ne kiekviena vietovė gali didžiuotis turinti pasaulinio garso mokslininką. Mūsų kraštui likimas buvo dosnus.
Teodoras Grotusas gimė 1785 sausio 20 d. Leipcige, tačiau po metų mirus tėvui berniukas su motina atvyko gyventi į Gedučių dvarą. Čia prabėgo jo vaikystė, paauglystė, atsiskleidė pirmieji talentai menui ir mokslui. Jis pirmasis pasauliui įrodė vandens ir tirpalų elektrolizės teoriją, atrado pagrindinį fotochemijos dėsnį ir daug kitų išradimų. Tai vienintelis Lietuvos mokslininkas, kurio vardą randame įrašyta fizikos ir chemijos vadovėliuose.
Tragiška ir ankstyva T. Grotuso mirtis 1822 03 26 d. buvo didžiulė netektis visam mokslo pasauliui.

Rodyti miniatiūras

Sausio 21 d. Žeimelio gimnazijoje buvo prisimintas ir paminėtas žiemgalos žemės sūnus, pasaulinio garso mokslininkas Kristianas Johanas Ditrichas fon Grothusas, kurį mes įpratę vadinti Teodoru Grotusu.
230 – ųjų gimimo metinių paminėjimą „..Nieko nėra tamsiau už šviesą“, organizavo seniūnija, daugiafunkcis centras, gimnazija ir žemės ūkio mokykla.
Renginyje dalyvavo Guostagalio seniūnas Jonas Jocys ir buvęs Žeimelio gimnazistas, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
Meno vadovo Stanislovo Zuoko birbyne atliekamas kūrinys „Kur bakūžė samanota“, mintimis nukėlė į buvusį Gedučių dvarą, kuriame užaugo garsus mokslininkas. Šiandiena iš visos dvarvietės belikęs vienas pastatas, paminklinis akmuo prie buvusios sodybos, nenaudėlių nuniokotas šimtametis ąžuolas ir buvusi kapavietė, (vėliau palaikai buvo perkelti kitur, jų tiksli buvimo vieta dar aiškinama iki šiol).
Vaizdingais žodžiais apie T. Grotuso gimtinę ir asmenybę prabilo vedančioji, daugiafunkcio centro renginių organizatorė Daiva Gasėnienė.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos fizikos mokytojas Vytoldas Šimaitis, demonstravo skaidres kurias parengė kartu su moksleiviu Mindaugu Usoniu. Išsamiai buvo pateikta T. Grotuso biografija, prisiminti studijų metai ir didžiuliai moksliniai darbai. T. Grotusas, būdamas tik dvidešimtmetis jaunuolis, išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, kuris sukėlė susidomėjimą Europoje ir pelnė mokslininkui pasaulinį pripažinimą.

Į mokytojo pasakojimą buvo įpinti įdomūs faktai iš T. Grotuso gyvenimo, asmenybės, paminėtas atminimo vardo įamžinimas. Grotusų giminaitė Vilniuje gyvenanti Marija Čiurlienė, yra įsteigusi T. Grotuso vardo fondą, kurio tikslas tirti žymiojo mokslininko palikimą, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypač chemikus, rūpintis jų stažuotėmis geriausiuose pasaulio universitetuose.
Reikia paminėti, kad T. Grotuso pėdsakus tyrinėjo žymus mūsų kraštotyrininkas Juozas Šliavas.
Įvairiomis renginių formomis yra pažymimi T. Grotuso jubiliejai Žeimelyje. Ne kartą vyko respublikinės ir tarptautinės konferencijos, dalyvavo žymūs mokslininkai, jo giminaičiai.
Daugiausiai prie visų paminėjimų yra prisidėjęs Žeimelio fizikos mokytojas Saulius Žilinskas, kuris ir šio renginio metu buvo sutiktas didžiulėmis ovacijomis.
Mokytojas kalbėjo apie pirmąją laboratoriją Gedučiuose, kurioje buvo įvairių optikos įtaisų, vaistinės reagentų ir stiklinių indų, kuriuos vietoje pats pasigamindavo pūtimo būdu.
Priminė daug pasauliui svarbių atradimų, gimusių pačiame šiaurės Lietuvos kampelyje.
T. Grotusas atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus parašė bioliuminescencijos procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį. Tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį. Mokslininkas suformulavo fotochemijos dėsnį, kurio dėka buvo išvystyta fotografija, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą. Tarp T. Grotuso mokslinių atradimų reikšmingiausią vietą užima šuoliuojančių sąveikos aktų grandinės idėja, kuri paaiškino to meto dar neaiškius galvanizmo procesus. Ši idėja – pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos ašis.
Jo atlikti bandymai, kad dujų mišiniai užsiliepsnoja tik esant tam tikram slėgiui, sukūrė prielaidas sukonstruoti saugią, nesukeliančią sprogimo šachtininkų lempą.
Apie ją išsamiai papasakojo gimnazijos mokytojas, o bandymą pademonstravo buvęs jo mokinys, Šiaulių universiteto studentas Deivydas Katlauskas.
T. Grotuso darbai buvo neišmatuojamai dideli, tačiau ne visada buvo pripažinti ir įvertinti, tai mokslininką skaudino. Jo nepripažinimas, vienatvė ir progresuojanti nepagydoma liga paskatino ankstyvą tragišką mirtį.
Mokytojas S. Žilinskas ragino nepamiršti šio žmogaus nuopelnų, jo vardo ir gimtinės, kuriai šiandiena reikia nemažos pagalbos.

Guostagalio seniūnas Jonas Jocius kalbėjo, kad šis mokslininkas vienija tris seniūnijas. Guostagalio seniūnijos teritorijoje randasi paminklinis akmuo ir apleista buvusi Grotusų sodyba. Šiandieninis sodybos savininkas gyvena Joniškio rajone, jis minėjimą neatvyko, bet seniūnas tikisi su juo susitikti ir aptarti tolimesnę veiklą.
Šimtametis T. Grotuso vardu pavadintas ąžuolas ir buvusi kapavietė priklauso jau Vaškų seniūnijai.
Žeimelyje Grotaus vardu pavadinta gatvė, o „Žiemgalos“ muziejuje kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra.
Lapkričio mėnesį Gedučių miške buvęs padegtas ąžuolas, bendromis Guostagalio ir Vaškų seniūnijų pastangomis šiandiena išgelbėtas.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobravolskienė padėkojo visiems dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo dar vienas S. Zuoko birbyne atliekamas kūrinys.
Latvių mokslininkas Janis Stradinis rašė: Gedučiai – tai vieta, kur Grothusas žmonijai paaiškino, kaip veikia elektra ir kaip veikia šviesa“.
Todėl mūsų visų pareiga, kad T. Grotuso vardo įamžinimo ugnelė nuolat degtų žiemgalos krašto žmonių širdyse, būtų saugomos istorinės jį menančios vietos, o jubiliejiniai metai nušvistų dėkingumo, pagarbos ir atminimo šviesa.

Regina Noreikienė
Žeimelio žemės ūkio mokyklos
bibliotekininkė

Rudens amatų ir gėrybių mugė ,,Rudens simfonija“ Žeimelyje

Bendruomenės renginiai, Įvykę renginiai, Įvykiai, Miestelio renginiai, Renginiai, Vidurinės mokyklos renginiai, , , , ,

Spalio 19d. su rudeninių lapų puokštėmis, vaisių ir daržovių kraitėmis, įvairiais skanėstais ir meniškais vietinių ,,auksarankių“ amatininkų dirbiniais į Žeimelio vidurinę mokyklą atkeliavo nuotaikinga rudens gėrybių ir amatų šventė ,,Rudens simfonija“.

Nuo pat ryto kartu su auklėtojais ir mokytojais prie mokyklos išsirikiavo 1-12 klasių mokiniai ir  linksma bei spalvinga eisena miestelio gatvėmis patraukė link Žeimelio kultūros namų. Kartu prisijungė ir būrys Žeimelio ŽŪM mokinių ir mokytojų.

[svgallery name=”2012 10 19 Rudens gerybiu muge”]

Kultūros namuose atvykusius šventės dalyvius trankia muzika pasitiko Žeimelio kultūros namų kaimo kapela, vadovaujama Stanislovo Zuoko ir šventės vedantieji: Šalna – 11 klasės mokinė Samanta Šaknevičiūtė ir Auksinis Rudenėlis – 11 klasės mokinys Lukas Vaičiulis.

Po trumpos įsikūrimo valandėlės kultūros namuose 1 – 4 klasių mokinių stalai lūžo nuo įvairiausių skanėstų, kompozicijomis iš sodo ir daržo gėrybių, kuriuos mokiniai sukūrė tėvelių, senelių ir mokytojų pagalba. Čia, tarsi pasakų pasaulyje, cukinijos, morkos, burokėliai, obuoliai virto plaukiančiais laivais, prašmatniais automobiliais, daugiaaukščiais namais.

,,Auksarankių dirbtuvėse“ mezgimo, keramikos, dekupažo, nėrimo, bitininkystės, juostų pynimo, siuvinėjimo ir kitus amatus demonstravo ir mokiniams vedė pamokas 12 vietinių amatininkų: Oksana Litvinskienė, Irena Lebedienė, Virginijus Padgurskis, Daiva Katlauskienė, Gitana Kokmanienė, Algis Noreika, Giedrė Švelnikaitė, Elita Gaurilovienė, Zina Damasickienė, Stasys Noreika, Jurgita Povilionienė ir Gerda Jutinskaitė.

Aplinka prie kultūros namų puikavosi skulptūromis ir rudeninėmis puokštėmis, kurias iš sodo, daržo, lauko gėrybių ir gėlių sukūrė 5 – 8 klasių mokiniai kartu su savo auklėtojais. Ant pievelės akis džiugino dvyliktokų sukurti kilimai iš gamtinių medžiagų. Su kvapniais patiekalais ir kaimiškomis pre kėmis šurmuliavo Mikoliškio bendruomenės kiemelis.

Mažiesiems žventės dalyviams neapsakomą malonumą suteikė ūkininkas Česlovas Dainauskas, pavėžindamas juos po miestelį su arkliu ir prašmatniu vežimu.

Šventės metu vyko originali loterija, kurią parengė 10 klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos Ingos Strižigauskienės, įspūdingas rudens madų šou, Žeimelio ir Bardiškių kultūros namų saviveiklininkų koncertas, mokyklos gitaristų pasirodymas. Visai mokyklos bendruomenei ir šventės dalyviams nuotaiką kėlė liaudiški žaidimai ir rateliai, kuriuos vedė Bardiškių folklorinis kolektyvas ,,Beržutėlis“ ir mažieji mokyklos saviveiklininkai, vadovaujami Irminos Nogobodienės. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo puikiai praleisti laiką, atskleisti savo kūrybiškumą, išmokti gražių tarpusavio santykių, na, ir savaime, apsipirkti.

Šventės pabaigoje mokyklos  direktorė Vilma Kaminskienė ir seniūnės pavaduotojas Kęstutis Kabalinskas padėkojo už puikiai organizuotą šventę, visus amatininkus apdovanojo padėkos raštais, o mokinius – saldžiais prizais.

Džiaugiuosi, kad šioje naujomis spalvomis sužydėjusioje šventėje pasireiškė mokyklos bendruomenės, kultūros namų, seniūnijos, žemės ūkio mokyklos ir vietinių amatininkų sutelktumas, draugiškumas, įvairiausių gebėjimų sklaida ir senovinio paveldo puoselėjimas.

Žeimelio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė.

Dėl Staškaviečių kaimo kapinėse išpjautų šimtamečių medžių

Įvykiai, ,

Iš gerb. Barto Markevičiaus gautas laiškas su atviru prašymu – skundu, adresuotu Žeimelio seniūnijai, rajono  savivaldybės administracijai bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamentui.

Kreipimosi tekstas:

Prašymas – Skundas


2012 m. spalio 1 d. buvau informuotas, kad Staškaviečių kaime, esančiose kapinėse yra barbariškai išpjauti šimtamečiai medžiai. Medžiai, saugojo amžino poilsio atgulusius, aplinkinių kaimų ir miestelio senuosius gyventojus. Medžiai buvo neatsiejama dalis istorijos ir ilgametės ramybės – grožio pavyzdys. Tačiau piktavalio, dėka, medžiai buvo pašalinti ir panaudoti šildymui.

Prašau, kad būtų pateiktas argumentuotas paaiškinimas, dėl barbariško poelgio. Taip pat, pateikta želdinių specialistų išvada, kuri yra suderinta su aplinkosaugininkais ir komisija. Sudaryta komisija įvertina medžių būklė ir nustato tolimesnius veiksmus. Gavusi specialistų, o ne piktavalių išvadas, seniūniją nurodo, sau pavaldžiai tarnybai pašalinti grėsmę keliančius objektus.

2012 m. spalio 2 d. kalbėdamas telefonu su Žeimelio seniūne, buvau informuotas, kad neva buvo, gautas Janinos Šimaitienės prašymas, kuri yra kažkokios bendruomenės pirmininkė, su atsakymu, prašau pateikti ir minėtą prašymą, bei komisijos išvadas. Remiantis aukščiau išdėstytų, prašau, pagal galimybę atsakyti, kuo skubiau. Tai pat paaiškinti, kaip kapinės bus sutvarkytos dabar ir kokie planai yra dėl minėtų, kapinių, nes griauti yra visuomet paprasčiau, nei statyti. Manau, nebūtu labai malonu, jei stomatologas ištrauktu, dantis ir į jų vietą nieko neįdėtu, manau būtu ir nepatogu, ir negražu, taip yra ir su šimtamečiais medžiais, kurie buvo pasodinti, dar tada, kai nei manęs nei jūsų nebuvo šiam pasaulyje.

Pagarbiai Bartas Markevičius

Originalų dokumentą galite parsisiųsti čia.